Tinkamai apšiltintas pastatas ne tik užtikrins komfortišką žiemojimą, bet ir padės gerokai sutaupyti energijos sąnaudas, o tai ypač svarbu šiais nuolat didėjančių šilomas sąskaitų laikais. Aukštas šilumos apsaugos lygis priklauso nuo medžiagų kokybės, tinkamo jų kiekio ir rūšies, gerai apgalvotos šilumos izoliacijos schemos ir montavimo technologijų laikymosi. Iš pirmo žvilgsnio šilumos izoliacijos procesas yra paprastas. Jame slypi daugybė spąstų, kuriuos gerai žino tik patyrę specialistai. Tačiau jei nusprendėte izoliuoti namus patys, reikia laikytis 10 pagrindinių taisyklių.
1 taisyklė: apskaičiuokite tikslų izoliacinės medžiagos kiekį ir storį
Taip siekiama ne tik neviršyti biudžeto, bet ir efektyvinti izoliavimo procesą. Skaičiuojant svarbu atsižvelgti į pastato tipą, regiono klimato ypatumus, konkrečius konstrukcijos elementus (stogą, sienas, palėpę, rūsį) ir bendrą patalpos energinį efektyvumą. Nesirinkite per tankios izoliacijos – svarbus atskaitos taškas turėtų būti jų šiluminės apsaugos savybės.
2 taisyklė: naudokite mažo šilumos laidumo izoliaciją
Kiekviena statybinė medžiaga turi šilumos laidumo koeficientą (λ – „lambda“). Kuo mažesnis koeficientas, tuo geresnės medžiagos šiluminės savybės, todėl sutaupoma daug energijos. Izoliacijos storis siejamas su šilumos laidumo koeficientu ir gaunama šiluminė varža (R). Tai gali skirtis priklausomai nuo regiono klimato sąlygų.
3 taisyklė: renkantis termoizoliacinę medžiagą svarbu atsižvelgti į kiekvienos namo dalies ypatumus.
Negalima taupyti pamatų izoliacijos medžiagų. Jie turi būti labai mechaniškai atsparūs. Rinkdamiesi sienų šilumos izoliaciją, turite atsižvelgti į jų statybai naudojamą medžiagą (plytas, putų betoną, medieną). Svarbūs reikalavimai stogo termoizoliacinėms medžiagoms yra didelis atsparumas drėgmei, atsparumas temperatūros svyravimams, priešgaisrinė sauga ir paprastas montavimas.
Jei nenorite vargti su įvairių rūšių izoliacija, rinkitės Gamo purškiamą termovatą. Ji sėkmingai naudojama visame pasaulyje ir idealiai tinka Lietuvos klimatui.
4 taisyklė: kruopščiai užsandarinkite sienų tarpus
Svarbu ne tik apsaugoti namus nuo šalčio, bet ir išsaugoti šiltą orą, kuris gali lengvai ir nepastebimai ištrūkti iš sienų sandūrų, tarpų tarp langų rėmų ar įėjimo durų. Geriausia pasirūpinti nepageidaujamų angų užsandarinimu prieš atkeliaujant šaltiems orams. Lengvas būdas patikrinti, ar yra oro prieiga, – vėjuotą dieną palei įtartinas jungtis uždegti žvakę arba degtuką. Pastebimas liepsnos judėjimas rodo, kad yra problema. Daugiau informacijos rasite https://www.gamo.lt/sienu-siltinimas-termovata/.
5 taisyklė: naudokite aukštos kokybės langų stiklus
Ekspertai apskaičiavo, kad didelė dalis (15 %) šilumos nuostolių namuose patiriama dėl langų. Geriausias būdas taupyti šilumą ir išvengti temperatūros tiltelių – naudoti plastikinių langų profilius su trimis arba penkiomis izoliuotomis ertmėmis. Vidurio žemyno klimatui tinka profiliai, kurių storis nuo 70 mm, ir ne mažiau kaip dviejų kamerų langai su dvigubais stiklais. Kai kurie šiuolaikiniai įstiklinimo tipai (pvz., mažos emisijos stiklas su sidabrine danga – „I-stiklas“) gali atspindėti šiluminę energiją: vasarą – iš gatvės pusės, o žiemą – iš vidaus pusės.
6 taisyklė: įsidiekite automatinius termostatus
Šie naudingi prietaisai padės sutaupyti iki 30 proc. energijos sąnaudų. Jie padeda palaikyti tinkamą temperatūrą kiekviename namo kambaryje. Jei name yra aliuminio radiatoriai, kurie greitai įkaista ir atvėsta, temperatūrą reguliuoti bus lengviau ir greičiau. Programuojami termostatai leidžia sumažinti arba padidinti kambario temperatūrą visą dieną. Pavyzdžiui, miegamajame naktį gali būti vėsiau, o ryte – šilčiau.
7 taisyklė: padidinkite vėdinimo sistemos efektyvumą
Patalpų vėdinimas yra įprasta ir būtina veikla, be kurios sunku išsiversti net žiemą. Tačiau su grynu oru kambaryje tampa vėsiau ir, svarbiausia, prarandama brangi šiluma. Norint sumažinti energijos ir šilumos sąnaudas, patartina patobulinti vėdinimo sistemą. Vienas iš veiksmingų būdų – įrengti šilumos rekuperatorių (rekuperatorių). Oras bus ne tik švarus, bet ir šildomas. Remiantis vidutiniais skaičiavimais, rekuperatoriaus efektyvumas yra apie 80 %. Pavyzdžiui, jei lauke yra -15 C, o kambaryje – +23 C, šilumokaitis į namą tiekia +12 C orą.
